| Rugsjo 22 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ikilmingai vstos padkos Miios u v. Jzaus Marijos Eugenijos Milleret paskelbim ventja. Sesers Marijos Eugenijos kanonizacijos ikilms vyko 2007 m. birelio 3 d. Romoje. Lietuvoje ta proga v. Miias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bakis. Šoninje arkikatedros bazilikos navoje buvo surengta nuotrauk parodl apie ventosios gyvenim ir jos 1839 m. balandio 30 d. steigtos Šv. Mergels Marijos Dangun mimo vienuolijos veikl.
Šv. Mii homilijoje kardinolas pabr Pranczijoje XIX a. gyvenusios vienuols rpinimsi jaunomis merginomis, j aukljimu, tikjimo ugdymu. Ganytojas i ventj palygino su pal. Jurgiu Matulaiiu. Abu gyveno panaiu laikotarpiu ir panaiai rpinosi Banyia, sielojosi dl visuomens paklydim, troko tarnauti Dievui ir monms, buvo kuklios asmenybs, per vienuolij tarnyst norjo atgaivinti daugelio katalik tikjim.
Po v. Mii Šv. Mergels Marijos Dangun mimo vienuolijos Vilniaus nam vyresnioji s. Benedikta Rollin RA pakviet per v. Jzaus Marijos Eugenijos utarim melsti reikaling maloni. Ji pirmiausia padeda rengiantis priimti sakramentus, globoja katechetus. Šventosios utarimu daug paguodos sulaukia isiskyrusi tv vaikai ir stebuklai vyksta tose eimose, kurios negali susilaukti vaikelio. Lietuvikai ileista v. Jzaus Marijos Eugenijos litanija, paveikslliai su maldomis.
Marija Eugenija labai krimtosi dl isiskyrusi savo tv, visuomens susvetimjimo, nutolimo nuo Dievo. XIX a. ji steig kongregacij, prasidjusi vos nuo trij seser. Jos mgstamas kis: „Uolumas, kaip ir meil, niekada nesako „gana!“. Šventoji tikjo krikionikos visuomens ateitimi, kiekvieno mogaus ypatinga paskirtimi ir troko, kad Dievas daugeliui bt u visk svarbesnis.
Vienuolija skmingai gyvuoja iki iol, namus steigusi 33 alyse Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Marijos Dangun mimo seserys apatalavimo altin atranda kontempliacijoje ir bendruomeniniame gyvenime bei per vairius aukljimo darbus pltoja jaunimo pastoracij, siekia, kad Evangelijos inia persmelkt visuomen, o mons paint ir pamilt Krist bei Banyi, atsivert perkeiianiai vienybei su Dievu. Dar prie Antrj pasaulin kar kelios merginos i Lietuvos nuvyko Pranczij ir stojo Šv. Mergels Marijos Dangun mimo vienuolij. Per kar ir ilg sovietmet jos neturjo galimybs palaikyti glaudi ryi su tvynje likusiomis eimomis. Taiau Atgimimo laikais jau solidaus amiaus lietuvs seserys ragino jaunesnes vienuoles kurti namus ir Lietuvoje. 1993 m. ios vienuolijos seserys pranczs atvyko Lietuv ir nuo tada labai aktyviai talkina akademinje sielovadoje bei Vilniaus pal. Jurgio Matulaiio parapijos pastoracijoje: rengia stovyklas, padeda eim breliams, talkina besiruoiantiems priimti sakramentus, dirba su negalij bendruomenmis, bendradarbiauja iniasklaidoje. Ši vienuolija sudaro slygas jaunoms merginoms labiau painti bendruomenin gyvenim, mald, tarnyst vargams ir kvieia jas metus pagyventi krikionikame mergin bendrabutyje Samariets. Kongregacija taip pat buria vienuolijos biiulius pasaulieius, norinius kartu dirbti vairiose srityse. Šis judjimas Asumpcion atsiliepia bendrumo trokim ir padeda daugeliui moni atrasti veiklesn tarnyst i laik Banyioje. 1995 m. sausio 21 d. Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bakis paventino kongregacijos vienuolyn, sikrus Šekins mikrorajone. Šiuo metu kongregacijoje yra devynios lietuvs seserys: dvi j i pirmosios priekarins kartos gyvena Belgijoje. Vilniaus bendruomenje gyvena bei darbuojasi trys seserys misioniers ir penkios lietuvs.
„Banyios inios“ katalikai.lt
|